Olympische Winterspiele

žiemos olimpinės žaidynės statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Žiemos sporto šakų žaidynės, rengiamos TOK kas 4 metai, lyginiais tarp vasaros olimpinių žaidynių metais. Sprendimą rengti žiemos olimpines žaidynes TOK priėmė 1925 m. Prahoje (Čekija) po pavykusių pasaulinių žiemos sporto šakų varžybų Prancūzijoje. Šioms Šamoni miestelyje 1924 m. vykusioms varžyboms TOK suteikė Pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių vardą. Iki to laiko kai kurių žiemos sporto šakų varžybos įėjo į vasaros olimpinių žaidynių programą, pvz., dailusis čiuožimas (1908 ir 1920 m.), ledo ritulys (1920 m.). Pirmosiose žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 293 sportininkai (280 vyrų ir 13 moterų) iš 16 šalių. Programoje buvo 5-ių sporto šakų varžybos: bobslėjaus, slidinėjimo (lenktynių, šuolių nuo tramplyno, dvikovės), greitojo čiuožimo, ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo. Moterys dalyvavo tik dailiojo čiuožimo varžybose. 1998 m. XVIII žiemos olimpinės žaidynės Japonijos mieste Nagane dalyvavo 2339 dalyviai iš 72 valstybių, iš jų 827 moterys. Šių žaidynių programoje buvo 14-os sporto šakų varžybos. Sportininkai varžėsi dėl 68 medalių komplektų. Pirmą kartą žiemos olimpinių žaidynių programoje buvo snieglenčių, moterų ir vyrų akmenslydžio ir moterų ledo ritulio varžybos. Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo 1928 m. II žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice (JAV): K. Bulota čiuožė 500, 1500, 5000 m nuotolius. Pirmąjį olimpinį aukso medalį žiemos žaidynėse Lietuvai iškovojo biatlonininkas A. Šalna XIV olimpinėse žaidynėse Sarajeve (Jugoslavija). Po ketverių metų (1988 m.) Kalgario žiemos žaidynėse Lietuvos slidininkė Vida Vencienė (Mogenytė) laimėjo 10 km lenktynes klasikiniu stiliumi ir 5 km lenktynėse buvo apdovanota olimpiniu bronzos medaliu. atitikmenys: angl. Winter Olympic Games vok. Olympische Winterspiele rus. зимние олимпийские игры